Tolima šalis.. Kažkokios neaiškios politinės krypties ir nesuprantamos tautybės piliečiais.
Tiesa, šįkart ne apie tą Kubą.
Traukiu tokiu keliu į niekur, kuris kažkodėl (laimingi kaimiečiai gyvenantys aplink) nutiestas labai platus, lygus, tiesus ir kokybiškas. Taigi galima drąsiai lėkti ir 120 km/h. Greit prabėga tie tiesūs 6 km ir įsuku į mažą jau žymiai bjauresnį keliuką tarp didelio chrominio angaro ir šiukšlyno (aha, kažkoks plastiko taros rūšiavimo ir pakavimo cechas – nėr į ką pažiūrėt kraštovaizdyje). Galiausiai keliuke pro jojimo aikštelę tuos vaizdus užstoja aukšta tvora, apsodinta tujomis. Savo renuką pastatau kaip visada – prie kambarėlio durų. Kaip visada iš bagažinės išsitraukiu juodą pintinę su šepečiais, pirštinėm ir kitom smulkmenom, prasistūmusi pro dvejas sunkias duris įeinu į ilgą arklidės koridorių ir visai čia pat minėtosios Kubos gardas. Pasitinka tyliai, bet visai meiliai atkiša nosį. Atidarau grotas virš gardo durų – tegu sau laisvai pasidairo.


