Cha, turbūt pagal antraštę daug kas pagalvos apie žirgyną kažkur Vilniaus rajone. Žinau kad toks yra, tačiau mano gyvenime Belmontas reiškia visai ką kita.
Vieną vasarą praleidau Škotijoje, gyvenau stovykloje miškelyje, kuri vadinosi “Belmont center”, šalia buvo Belmonto pilis. Na aš ten studentiškai darbavausi, bet pasisekė geriau nei daugeliui - neteko kirmyti kažkur pažliugusiame treilerių parke vidury laukų. Stovykla buvo iš medinių namelių, aplinka labai gražiai sutvarkyta, ten buvo futbolo, teniso aikštės, pulo kambarys, šokių salė, visokios karstynės miške. Vieną mylią iki artimiausio miestelio Meigle eidavome arba keliu, arba kirsdavome kampą pro pilį. Pastarasis man patiko labiau, nes kelias vedė pro pilies arklides. Na arklidės panašesnės į gynybinę tvirtovę - didelė akmeninė pilis, paskirtį jos išdavė tik dideli stumdomi vartai ir durys viršuje šieno krovimui. O šalia buvo ganykla, visai nepanaši į lietuviškas - joje pilna medžių, visokių krūmų, gėlių. Eidavome tiesiog per ganyklą - vartelių nebuvo, tik padaryti vingiai tvoroje, pro kuriuos žmonės praeina, o gyvuliai - ne. Štai ko aš ten eidavau:
Tokie du arkliai, labai meilūs ir gražūs, dideli - šyrai. Tikriausiai juos kinkydavo į karietą.
Na labai daug ką pasakoti apie susitikimus su jais ir nėra. Buvo vienas juokingas man nutikimas. Ėjau su savo draugu, jis arklių nėra didelis mėgėjas. Drožėm tiesiai per ganyklą, o gražuoliai mažučiai šyriukai atlėkė šuoliais iš paskos mus pamatę. Pasidalino - vienas prie manęs, kitas prie draugo. Kai maniškis atbėgo, sulėtino žingsnį ir ėjo sau šalia. Tokia didelė galva su gražia akimi man prie peties. O už nugaros išgirdau rėkimą ir kanopų dundėjimą. Draugui nepatiko, kad į jį tas kitas meilus mažius lėkė, ir pradėjo bėgti nuo jo. Anas aišku nesuprato, kodėl nuo jo bėga ir ėmė vytis. Tai va ir lėkė abu zigzagais - vienas “AAAAA gelbėk” o kitas DUN DUN DUN DUN… 
Šūktelėjau kad sustotų ir eitų sau ramiai, kažkaip jie ten susitvarkė. Smagu 
Štai toks patyrimas buvo Belmonte. O kita patirtis - juodo negriško darbo, apie kurią nesiimsiu čia pasakoti. Nuotaiką gelbėjo nuostabūs kalnai visur horizonte, ir gražūs Belmonto miškeliai, kuriuose galima rasti štai tokių mažučių meilučių padarėlių.
