Toks tarpas dienoraštyje, o tiek visko įvyko.. 
Ferukas vasario ir kovo mėnesį turbūt labai keikė savo galines kojas… Prasidėjo viskas nuo dešinės patempimo, vėliau sekė kairės čiurnos sumušimas, o tada dar ir abscesas. Praėjusią savaitę ji pagaliau gavo išsilakstyti.
Kaip žaibas iš net ne giedro dangaus, o sakyčiau gal iš žemės, buvo paliepta ją staigiai iškraustyti. Tatai buvo pirmadienį. Antradienį Fera jau buvo už 40 km, naujuose namuose, pas naujus šeimininkus. Labai nuostabus žirgynas. Kaip jai ten sekėsi, kaip elgėsi, papasakosiu kitą kartą.
Pirmadienį visą vakarą praleidau su savo Feruku.. Negalėjau nuo jos atsiplėšti. Susirinkau iš arklidžių visus savo daiktelius - daugiau ten nebegrįšiu, ir dėl to tai jau tikrai neliūdžiu. Be Feros ten nėra anei nieko ko dar pasiilgčiau Pati Fera labai šauniai elgėsi, kažkaip keistai ramiai, turint omeny kiek laiko jai teko išstovėti garde (gerą mėnesį, neskaitant neilgų pasivaikščiojimų).
Išvaliau ją, palikau virvę ir kojų apsaugas kelionei ir viskas. Paskutinį kartą uždariau duris, viduje stovint mano Ferukui.
Ir visai neliūdžiu ir nesigailiu Iš esmės man pavyko padaryti neblogą dalyką. Nesvarbu kiek į ją investavau pinigų, laiko, nervų - tikslas buvo apsaugoti nuo mėsinės ir suteikti gerus namus. Na, pati to padaryti negalėjau, bet galų gale perdaviau kai kam, kas gali. Ir gavau iš jos tiek daug - naują požiūrį į gyvenimą, naują aistrą… Na sakykim taip - naują gyvenimą.
Pora akimirkų:
