Gegužę grįžusi iš Švedijos Hamerį radau jau parduotą. Beliko nuvykti į žirgyną susirinkti savo inventorių, ir atsisveikinti. Ne su visam – jis ne taip jau toli, ir galiu jį lankyti. Porą kartų jau suspėjau – mirksta ganykloje su drauge, ir muses maitina 
Taigi vasarą žirgų pasaulyje vėl likau paprasta turiste. Na ir turistavau.
Atostogaudama prie Nevėžos ežero trumpam išrūkau į Uteną, į Red Horses žirgynėlį. Ten pasijojau didelį eržilą Lontrelą.
Kelis kartus buvau Tylomis sodyboje pajoti Bopo:
Dar ten pat pajojau egzotišką ir retą kabardinų veislės arkliuką:
Na o didžiausias smagumas buvo per atostogas pajūryje. Nuvažiavau į Dreverną, kur pažįstama laiko savo nuostabų žirgą, išsinuomojau ten vietinį trakėną Lyną, ir patraukėm pasipliuškenti mariomis.
Pliuškenamės su savo kateriais vandeny:
Naujausi komentarai