Pati nė neįtariau – kokie produktyvūs.. Kol nesumaniau susirašyti. Na, pagalvojau – bus virš 10… Kur ten

Šiaip ar taip – metų padžioje visiškai nemokėjau joti. Su Feros praradimu atsivėrė žirgynai… Perklajojau aplink Kauną daug. Pradėjusi metus su vienintele Fera, – ir štai užbaigsiu metus vėl su vienu vieninteliu žirgu. Apie jį – vėliau. Joti visdar nemoku… Visas šis produktyvumas ir įvairovė – iš paieškų…

Galėčiau apie kiekvieną žirgą po atskirą straipsnį parašyti, bet šįkart nesiplėsiu. Tegu lieka vardai, vaizdai ir skaičiai…

Tiesą sakant žirgų tema yra prifotografuota galybė labai banalių vaizdų. Bet kartais randu kas tikrai pradžiugina ir nustebina..

Renku fotografų portfolio kolekciją. Pradžiai kukliai, bet žiūrint į ateitį…

Taigi:

Wojtek Kwiatkowski fotografijos
Alma “Paradoksas” fotografijos
Lynne Glazer fotografijos
Editos Trojanska fotografijos
Marta Stasczak fotografijos

Tęsinys bus

Nukakau toli už jūrų marių aplankyti… Bėrulio savo.  Istorijos pradžia čia:

http://shyna.wordpress.com/2007/11/07/ka-as-veikiau-sia-vasara/

O dabar – laiminga, bet dar tikrai nepabaiga

Netikėtai išsiraitė pasiūlymas, aplinkiniai tik pastūmėjo ir vieną rytą nubudau Švedijoje… Netoli Vanso.

Pagaliau išbandžiau, kas tai yra pažygiavimas ant žirgelių po vaizdingas vietas. Žinojau (nuotuokiau) ir taip, kad tai yra nuostabiai atpalaiduojanti ir nuo visko atjungianti pramoga, bet lūkesčiai visvien buvo viršyti.

Nusitrenkiau į patį Lietuvos pakraštį aplankyti Laimos ir pagaliau susipažinti gyvai su jos arkliais. Nulėkiau ten iš pat ankstaus ryto – o vistik su arkliais užsiėmėm tik vėlai vakare – sunkiai pakeliamas karštis ir puolantys mašalai patvarkė grafiką.

Aplankiau Samogitijos kraštą su kanopinį paveldą besistengiančiais išsaugoti žmonėmis. Įsitikinau tuo, ką jau apie žemaitukus žinojau, ir sužinojau dar daug naujo.

Taigi išvežiau Feruką, o pati tam tikra prasme nusekiau jai iš paskos. Kadangi labai man patiko žirgynas, kuriame ji dabar glaudžiasi, tai nusprendžiau ten leisti laiką ir mokytis joti.

Šiek tiek paradoksalu, tačiau turėdama žirgą visai nemokėjau joti ir jojau labai mažai. Pradėjau rimčiau mokytis – kai tik pardaviau Ferą…